Andrius Mamontovas - Aukštai danguje

Aš ir vėl krentu
šiąnakt aš tave išduot galiu
įsileisk mane į save
kur saugu
mėlyni kalnai
ten kažkur toli prie debesų
mano mintyse aš tenai
kaip ir tu

jei tik pasiimtum sparnus
mane
tai būtų devintas dangus
ryte

bet aš galiu matyt
tą patį kaip ir tu
mėnulio pilnatis
virš mėlynų kalnų

aukštai danguj
toli toli
kur tik ranka
pasiekt gali

kai geltoni miškai
vėl pakvies mane
aš būsiu čia
ir kai ištirps ledai prie krantų
ten kur tu
kai tu atleisi sau
kai atleisi man ir mums kartu
kai man bus leista grįžt kur saldu
taip saldu

jei tik pasiimtum sparnus
mane
tai būtų devintas dangus
ryte

bet aš galiu matyt
tą patį kaip ir tu
mėnulio pilnatis
virš geltonų miškų

aukštai danguj
toli toli
kur tik ranka
pasiekt gali