Leidos saulė, buvo vakaras ramus
Parugėm ėjau aš vienas į namus
Prie šaltinio skaidruonėlio pasukau
Prie šaltinio ją tada susitikau
Tai skaidrumas, tai šaltumas to vandens
Atsisėdom mudu dviese ant akmens
Dvelkia saulė, pievų vėjas, kadagiai
Ir kalbėjo, ir šnarėjo mums rugiai
Tu mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu
O naktuže, o naktie, kokia šviesi
Pasakyk, kodėl tokia trumpa esi?
Pasakyk, lakštingalėle, šiąnakt mums
Ar tikrai to džiaugsmo niekas nesudrums?
Ir atsakė mums lakštingala balsu
Jūsų meilė, jūsų laimė aš esu
Ir atsakė tą vakarą jinai
Jūsų meilę aš čiulbėsiu amžinai
Tu mano vasara, pilna žiedų
Baltų, margų, kvapnių be proto
Papuošk mane savo saldžiu
Tuo bučiniu spalvotu
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 47)
