Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens
Mano muzika tą nykumą delnais išsems
Smėliu užkas, na ir kas
Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Geriau dažnai
Viską iš vienos, kartais iš kitos pusės
Kartais būnu kaip niekada žvalus, kartais lūžęs
Valau stiklą ir nematau per jį
Valyk, brolau, savo
Nes tu jį taip pat turi
Kai aptemdo protą rutina
Kuri sekioja iš paskos
Nors tu daryk bet ką
Šauk, nors stauk
Ten nėra, palauk
Tampi panašus į ją
Mes nemokam suprasti kitų
Mes tik žiūrim savęs
Nusišikt ant visų
Prisidengę netikru gerumu
Kaip klounai šypsomės iš pavydo
Net tarp savų draugų
Ką tu... ką tu...
Neparinsiu žmonių
Mano filosofija paprasta
Jokių tuščių kalbų
Nemėgstu šizovo grūzo
Užtat su mielu noru
Visada suvalgau arbūzo
Maistas tikrai į temą
Nes tai, ką gaminu studijoj
Turi vieną problemą
Niekad neduodu skanauti to, kas dar nepagaminta
Nes pilu prieskonius ant jo, kad skaniau būtų
Neduodi niekam ragaut
Nemėtai po kąsnį, juk gali ir nesigaut
Į kairę, į dešinę
Žodžiu, atsargiai mėtyk
Tokie jau jie, jie gali išspjaut
Jie gali ir išspjaut
Jie gali ir išspjaut
Jie gali ir išspjaut
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens
Mano muzika tą nykumą delnais išsems
Smėliu užkas, na ir kas
Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Dar vienas posūkis ne ten
Akimirka ir tu jau ten
Kur viskas keičiasi totaliai
Ar elgsies brutaliai, ar humaniškai
Be jokių navarotų, paprastai
Jokio skirtumo kaip, nes pamatai
Kitom akim ir paprasčiausiai supratai
Jog vertybės dingsta
Žmonių ambicijos žudo kitus
O svarbiausia, pačią asmenybę
Ji prie išnykimo linksta
Turi problemas, tas pačias kaip ir visi
Ir su savo ... žudau kitus
Ar seki, ar pagauni mintį
Jei kas nori man užminti
Visada stengiuosi jį sutrinti
Neatsuku kito žando, toks jau esu
Jog dvigubai už viską atiduoti turiu
Jei man rodo gėrį ir tikrumą
Dvigubai atiduosiu iš savęs
Imk mano dūšią ir kūną
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens
Mano muzika tą nykumą delnais išsems
Smėliu užkas, na ir kas
Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Nebūtinai reikia šypsotis iki ausų
Nebūtinai būti laimingiausiam iš visų
Nebūtinai būti tarp jų
Bet būtinai mokėti žiūrėti kitu kampu
Nebūtinai turėti tai, ką turi visi
Nebūtinai daryti tai, ką daro kiti
Nebūtinai kelt kiek gali
Bet būtinai stengtis, nes jėgų tikrai turi
Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens
Mano muzika tą nykumą delnais išsems
Smėliu užkas, na ir kas
Jei bandai, bet nežinai kas yra kas
Įvertinimas: 4.9/5 (balsavo: 89)
