Alvydas Paškevičius - Auksinė žuvelė

Tikime mes pasaka gražiausia, burtais ir auksine žuvele,
Ji kažkur gelmėj tikrai gyvena, nuostabioj stebuklų pilyje.
Kaip norėčiau ją kada pagauti, norus tris ištarti pašnibždom,
Ją paleisčiau, man atsidėkotų, nešdama turtus vandens bangom.

   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Dar niekad aš tavęs nepagavau.
   Beribė svajonė pajust ką turtai gali,
   Pakliūki man, maldauju pagaliau.
  
   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Stebuklus tuos sapnuodamas matau.
   Išpildyk tris norus, parodyk burtų galią,
   Tai viskas, ko tavęs labai prašau!

  
Vis stipriau mintis mane kamuoja, štai laikau žuvelę delnuose,
Dosniai ji mane apdovanoja, turtais ir didiko karūna.
Jei likimas lėmė tapt turtingu, lik žmogum, - nepadaryk klaidos,
Visada žinoki, - trumpas kelias, nuo turtų prie ubago lazdos.

   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Dar niekad aš tavęs nepagavau.
   Beribė svajonė pajust ką turtai gali,
   Pakliūki man, maldauju pagaliau.
  
   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Stebuklus tuos sapnuodamas matau.
   Išpildyk tris norus, parodyk burtų galią,
   Tai viskas, ko tavęs labai prašau!
  

   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Senokai savo norus tau sakiau,
   Kadaise patyriau, žinau ką turtai gali,
   Pakliūki vėl, maldauju, - pavargau.

   Auksine žuvele, palengvink mano dalią,
   Stebuklus tuos sapnuodamas matau,
   Išpildyk nors norą, priminki burtų galią,
   Tai viskas, ko tavęs šiandien prašau.

***
Muzikos ir teksto autorius: Alvydas Paškevičius