Sako, kažkur yra šalis, gal panaši į tą,
Apie kurią svajojau.
Nakčiai artėjant paslapčia galvojom apie ją
Pamiršę kasdienybę.
Gal, gal ji už tų žvaigždžių, o gal visai čia pat,
Tik reikia ją surasti.
Nors pabandyt, nors vieną kartą.
Vėl atbunda atmintis, joje gali įžvelgt
Savo klaidas ir norus.
Ja sapnai jau baigė degt, kaip degė ugnimi
Prieš daugel metų.
Bet palietus juos ranka, dar sklinda šiluma,
Kuri atverti gali
Sunkius vartus, tamsias duris.
Pried.
O mintys plauks ir nugrims gelmėj vandenų,
Jos tyliai gulės paslapty.
Akis atmerksiu kitoj erdvėj, lyg sapne,
Kurio tu pakeist negali.
Tos pačios lūpos šypsosis man,
Šypsena sudaužančia visas viltis.
Ir pats turėsi savęs paklaust,
Ar nori čia pasilikt.
Lietus išblaško svajones, nuplaudamas takus
Ir vėl pradingsta danguje.
Dangus šiandien arti, atrodo, kad esi
Kažkur šalia savęs.
Bet vėjas nusineša garsus skambėjusius mieste,
Kuriam dabar vis viena,
Kas tu esi, kur tu eini.
Pried.
Įvertinimas: 4.9/5 (balsavo: 165)
