Kyla saulė virš bedugnės krašto
Siela ieško visko kas prarasta
Šaltis gniaužia vėl degančias viltis
Rasti Tau save įsakys širdis karšta
Karštas kraujas žudo Tave
Sielą verčia pasiduot naktis šalta
Nebėra vilties, nebeliko jokio noro
Gęsta ugnis, Tu nebejauti oro
Nebematai šviesos, eini su tamsa
Sustok, sūnau, tam, kad rasti save
Skaldo žemę po kojom Tavo sielos viltis
Balta diena, sudaužyta širdis
Kada nieko nebegali jausti
Tavęs niekas nebegali paguosti
Tada nebelieka niekur kur eiti
Tik rasti save, viską baigti
(x2)
Kyla saulė virš bedugnės krašto
Siela ieško visko kas prarasta
Šaltis gniaužia vėl degančias viltis
Rasti Tau save įsakys širdis karšta
Tau norisi pabėgti nuo savęs
Jausti laisvę pakėlęs rankas
Kaip išsivaduoti ir pakilt į aukštį
Ten surasti mažą baltą paukštį
Palydėti saulę nebyliai
Delnu paliesti dangų lėtai
Kraują su jūra suliet
Tam, kad surast ramybę ir išeit, bet
Paukščiai Tau primins
Tai, ko nieks neatims
Esu ta šviesa
Tu rasi save
(x2)
Kyla saulė virš bedugnės krašto
Siela ieško visko kas prarasta
Šaltis gniaužia vėl degančias viltis
Rasti Tau save įsakys širdis karšta
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 31)
