Dreams - Nakties lašai

Krinta ir dūžta šalti lašai
Dūžta į stogus, dūžta į langus  
Kam gi tu laišką, naktie, rašai
Iš kur tie žodžiai sukaupti brangūs  

Žalsvu žvaigždynu užmerkus akis
Vėją ir neregę tamsą rašai  
Nokstanti saulė – tavo širdis
Žodžiais srovena šalti lašai  

   Krinta ir skamba šalti lašai
   Neša kaip virpesį ugnį į šviesą
   Kam gi tu tokį laišką rašai
   Ar pasakyti viską suspėsi

   Ir aš rašau savo tamsą ir vėją
   Ir savo saulę mažytę nešu
   Aš prie ateinančių baisiai skubėjau
   Lūpas paliesti sūriu lašu


Kad jis pažintų gyvenimo skonį:
Speigo kvėpavimą, žvilgsnį žolės
Aš parašysiu jam laišką – svajonę
Tam, kas tavim patikėt negalės  

Jeigu jam bus ir sunku, ir neaišku
Jei mus pašauks gyvo kraujo srove  
Aš parašysiu jam ilgą laišką
Apie tave ir apie save    

   Krinta ir skamba šalti lašai
   Neša kaip virpesį ugnį į šviesą
   Kam gi tu tokį laišką rašai
   Ar pasakyti viską suspėsi

   Ir aš rašau savo tamsą ir vėją
   Ir savo saulę mažytę nešu
   Aš prie ateinančių baisiai skubėjau
   Lūpas paliesti sūriu lašu


Rudenio žemė naktį vėlyvą
Skepeta juoda užklos man pečius  
Laišką paliksiu – gyvenimą gyvą
Savo alkį ir savo žodžius

   Krinta ir skamba šalti lašai
   Neša kaip virpesį ugnį į šviesą
   Kam gi tu tokį laišką rašai
   Ar pasakyti viską suspėsi

   Ir aš rašau savo tamsą ir vėją
   Ir savo saulę mažytę nešu
   Aš prie ateinančių baisiai skubėjau
   Lūpas paliesti sūriu lašu

   Lūpas paliesti sūriu lašu