aš buvau neklaužada vaikas
ant tvoros kas dieną sėdėjau
vakarais daužydavau langus
galvoje mano švilpavo vėjai.
aš nešiojau suplėšytas kelnes
ir nieko klausyt nenorėjau
kol jinai pas mane, nelaboji,
į namus vieną kartą atėjo.
priedainis: 2k.
o, meile, tu mane nugalėjai
o mano žvaigžde
vėl man šviesti pradėjai
mano dienos plaukė iš lėto
aš gyventi visai neskubėjau
su draugais gatvėj gerdavau vyną
ir problemų jokių neturėjau
aš galvojau, kad šitą pasaulį
negerai ponas dievas sudėjo
kol jinai vieną rytą su saule
priešais mano akis patekėjo
priedainis. 2k.
aš buvau jau subrendęs vyrukas
ir aplinkui daug moterų sukos
aš visas jas turėti galėjau
bet į nieką žiūrėt nenorėjau
pamiršau aš gyvenimo skonį
nemokėjau nei juoktis, nei verkti
kol jinai į duris pasibeldė
ir pasakė: "aš čia, atsimerki"
priedainis. 2k.
mano seną pražilusią galvą
šaltas rudenio vėjas paglostė
aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė
virš užmiegančio didelio uosto
aš galvojau – „viskas jau buvo
ir mirtis mane peiliais jau bado“
bet jinai paskutinę sekundę
mano vienišą širdį surado.
priedainis. 4k.
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 162)
