Simona Milinytė - Ant Akropolio ledo

Ant „Akropolio“ ledo tau
Aš žinutę pačiūžom rašiau.
Telefonu norėjai kalbėt,
Bet per muziką negirdėt.

Štai pamatė mane draugai,
Mano mokyklos vaikai.
Ir tada jų rate sukaus –
Kur dingau, tu manęs neklausk.

Raibsta akys šviesų margume,
Ledo šaltis vėsina mane.
Mirga šviesos reklamų sraute,
„Čili picoj“ mojuoja mama.

  Jeigu nori susitikti Kaune,
  Tu „Akropoly“ surasi mane.
  Mes nueisime į kiną abu,
  Kol tėvai užsakys mums ledų.

  Jeigu nori susitikti Kaune,
  Tu „Akropoly“ surasi mane.
  Aplankysime visas kavines,
  Bet vienos dienos neužteks.


Jau galvojau, nerasi tu
Mano veido minioj žmonių.
Kai čiuožiau su draugais aš ledu,
Nukritai man prie kojų tu.

Kaip gerai laiką leisti čia,
Mūsų miesto didžiausiam centre,
Kur tarp tūkstančių laimės akių
Ieško žmonės brangiausių širdžių.


  Jeigu nori susitikti Kaune,
  Tu „Akropoly“ surasi mane.
  Mes nueisime į kiną abu,
  Kol tėvai užsakys mums ledų.

  Jeigu nori susitikti Kaune,
  Tu „Akropoly“ surasi mane.
  Aplankysime visas kavines,
  Bet vienos dienos neužteks.