Išeinu į kalnus
Rudenį vėlyvą
Nusilenkti žemei
Viršūnėje kalnų
O pametus draugą
Rankos tau nusvyra
Tu pavirsi vienišu vilku
Sniegas tau po kojom
Prarajos kepurė
Į bedugnę pilką
Sąžinę stumiu
Nes kai kas aplinkui
Jos seniai neturi
Jiems be jos gyventi patogu
Draugai – vienas žingsnis link laimės
Nuo skausmo trys pėdos link meilės
Kaip pilnas ledinio vandens kalnų šulinys
Draugai – tartum vėjas šiaurinis
Kaip mūšy aš būsiu kraštinis
Pridengsiu tave nuo akmens
Nebijok, savimi
Ant kiekvieno kalno
Auga savas medis
O po juo rusena
Kritusi širdis
Man vandens nereikia
Man nereikia duonos
Jei kalnuose draugas pasiliks
Virš kalnų viršūnių
Žiba smulkios žvaigždės
Alpinisto sielai
Baimė svetima
Jeigu ledo kirčiai
Niekad nesibaigia
Įveikta eilinė aukštuma
Draugai – vienas žingsnis link laimės
Nuo skausmo trys pėdos link meilės
Kaip pilnas ledinio vandens kalnų šulinys
Draugai – tartum vėjas šiaurinis
Kaip mūšy aš būsiu kraštinis
Pridengsiu tave nuo akmens
Nebijok, savimi
Išeinu į kalnus
Rudenį vėlyvą
Nusilenkti žemei
Viršūnėje kalnų
O pametus draugą
Rankos tau nusvyra
Tu pavirsi vienišu vilku
Draugai – vienas žingsnis link laimės
Nuo skausmo trys pėdos link meilės
Kaip pilnas ledinio vandens kalnų šulinys
Draugai – tartum vėjas šiaurinis
Kaip mūšy aš būsiu kraštinis
Pridengsiu tave nuo akmens
Nebijok, savimi
(2011)
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 66)
