Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono
Pro užrakintas geležies duris
Pro šaltą žiburį beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris.
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus
Atskrenda pasaka, atogrąžų karšta plaštakė
Ir mirga margas spindulių lietus.
Septynias mylias žengia vaiko koja
Našlaitės neliečia vilkai pikti,
O Eglės broliai kirviais užkapoja
Jos vyrą žaltį jūros pakrašty.
O voras su trupiniu į dangų kelias
Ir kalba akmuo ir medi nebylys
Ir ieško laimės ant senos aklos kumelės
Per visą žemę jodamas kvailys.
Pasaulis juokiasi .kukuendęs savo tinklą,
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau ką pasaka man gieda kaip lakštingala
Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.
Įvertinimas: 4.2/5 (balsavo: 25)
