Vytautas Kernagis - Prisiminus karuselę

Štai mažas moksleivis
Delne tirpsta ledai
Tai kaitri saulės šviesa
Taip žaidžia.
Žeme vilkti kuprinę
Smagu lyg tai būtų šuo
Nesvarbu, kad knygos dėl to
Dulkėtos.

Ten už kampo karuselė
Ir mirga dryžuotas stogas,
Storą dramblį, rūstų liūtą
Taip gera ir vėl išvysti.
Laiką čia visi pamiršta
Ir vasara nesibaigia
Rodos, stovi karuselė,
O žemė tik sukasi aplink...

Bet vasara baigėsi
Lauke sukas migla
Nieks ledų nenori dabar
Taip šalta...
Ir jau pasitaiko
Piktų lyg liūtai minčių
Ir sunkių, lyg storas dramblys, minučių

(Kai sustojo karuselė
Jos stogą nuklojo lapai
Ryškios spalvos greit nubluko
O rūdys aptraukė ašį...
Ir labai sunku sulaukti
Kol vasara čia atklysta
Kai mokyklos lengvos dienos
Mums pasuka karuselę)

Vėl čia sukasi ratu
Tiek saulėtų dienų
Drauge dramblys ir liūtas
Ir stogas mirga vėl...