Laimutis Purvinis - Keturiasdešimt metų

Šiandieną tau nei daug, nei mažai -
Tik keturiasdešimt metų.
Pražydo, išsiskleidė
Tavosios jaunystės žiedai.

Nors plaukuose ir matosi
Jau baltų verpetų,
Tačiau nuo šito niekas
Dar nepabėgo tikrai.

Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų -
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių


Neliūski, jei nieks nepadovanos
Tau rožių 40,
Jei niekas žvakučių tau
Tiek pat neuždegs.

Gyvenk ir džiaukis tuo, ką turi
Ir saugok savo laimę,
Lai josios kaitri ugnelė
Krūtinėj tavoj neužges.

Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų -
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių


Tegul ši šventė bus dovana,
Kurią tau skyrė metai,
Kuriuos galbūt prasmingai
Tu nugyvenai.

Ir nesvarbu, kad plaukuose
Baltuoja jau verpetai -
Svarbiausia, kad gyventumei
Su laime tu dar ilgai.

Ir 40 vasarų,
Ir 40 žiemų -
Per jas nuriedėjo ašarų
Skausmo ir laimės sūrių