Povilas Meškėla ir Rojaus Tūzai - Tremtinys

Kas šioj žemėj pasėjo tiek daug akmenų?
Akim atmerktom tarsi aklas einu
Nusibrozdinęs kojas, suplėšęs batus
Aš per žemę einu metų metus

Sausio speigą mačiau ir vėtrą rudens
Aidint varpą girdėjau iš po vandens
Sužiestieji vaitojo beprasmiam kare
Jų veidų nuplovė lietus vakare

   Dulkės mano akyse
   Gerklėje troškulys
   Dieve, kaip aš pavargau
   Kur gi toji šalis?
   Kiek dar metų lemta man
   Lodyt kaimo šunis?
   Kiek dar metų aš klaidžiosiu
   Kaip tremtinys?



Aš tamsiajam kely nebijojau tamsos
Man kvepėjo žolė, sunki nuo rasos
Mylimoji man sakė: sustok, pavargai
Jos akys kapojo tarsi žaibai

   Mano meilė pasens
   Mano viltys pražus
   Dieve, kaip aš pavargau
   Tik miražas gražus
   Kiek dar metų lemta man
   Lodyt kaimo šunis?
   Kiek dar metų aš klaidžiosiu
   Kaip tremtinys?

   Dulkės mano akyse
   Gerklėje troškulys
   Dieve, kaip aš pavargau
   Kur gi toji šalis?
   Kiek dar metų lemta man
   Lodyt kaimo šunis?
   Kiek dar metų aš klaidžiosiu
   Kaip tremtinys?

   Mano meilė pražus
   Mano viltys pasens
   Mano kelio gale
   Tik miražas gražus
   Kiek dar metų lemta man
   Lodyt kaimo šunis?
   Kiek dar metų aš klaidžiosiu
   Kaip tremtinys?