Vakaro pakrantėj vasaros mergaitė
Sukosi ir šoko glėbyje žalių bangų.
Ją įsimylėjau lyg devyni vėjai
Ir bučiavau apsvaigęs laime tarp žmonių.
Meilę jai žadėjau ir karštai kuždėjau,
Sakiau: vienintelė man būsi iš visų.
Vasara auksinė plėšė man krūtinę,
Ji mane bučiavo po delnais žvaigždžių.
Vasaros mergaite, neški savo kraitį,
Širdį mano gelbėk savo meile tu.
Vakaro pakrantėj vasaros mergaitei
Aš rankas bučiuosiu ir nunešiu tarp bangų,
O svajonių dieną dovanosiu žiedą
Ir laimės pasaką supinsiu iš gėlių.
Kad mane mylėtų ir manim tikėtų,
Prieš ją priklaupsiu, išsirinkęs iš visų.
Vasara auksinė plėšė man krūtinę,
Ji mane bučiavo po delnais žvaigždžių.
Vasaros mergaite, neški savo kraitį,
Širdį mano gelbėk savo meile tu.
Vasaros mergaite, neški savo kraitį,
Širdį mano gelbėk savo meile tu. (x3)
Įvertinimas: 4.5/5 (balsavo: 28)
