Tu neslėpk savo veido plaukais
Ir akių tu nesuki į šalį
Bet pabūkim nors kart atvirais
Aš žinau, kad šitaip mes galim
Bet aš jaučiu abejingumą
Ir šaltą tavo veido ramumą
Nenoriu aš daugiau tylėti
Aš noriu būti savimi
Tu stovi prie manęs ir abejoji
Aš pradedu visa virpėti
Juk mes draugai, ar šitaip būna
Kodėl gi aš turiu kentėti?
Atsimerk nebijok, nesipriešink
Suprantu, kad mums labai sunku
Tik prašau draugystės tu neniekink
Tu nežinai, kas aš, o kas tu
Bet aš jaučiu abejingumą
Ir šaltą tavo veido ramumą
Nenoriu aš daugiau tylėti
Aš noriu būti savimi
Tu stovi prie manęs ir abejoji
Aš pradedu visa virpėti
Juk mes draugai, ar šitaip būna
Kodėl gi aš turiu kentėti?
Bet kodėl mes tokie svetimi
Ir mums viskas labai sudėtinga?
Bet pabūkim nors kart atviri
Šią minutę, abiems mums lemtingą.
Bet aš jaučiu abejingumą
Ir šaltą tavo veido ramumą
Nenoriu aš daugiau tylėti
Aš noriu būti savimi
Tu stovi prie manęs ir abejoji
Aš pradedu visa virpėti
Juk mes draugai, ar šitaip būna
Kodėl gi aš turiu kentėti?
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 36)