Šiandien ir vėl kažkaip prisiminiau tave
Lydėjo mus kadais draugystė kelyje
Bet bėga laikas lyg pašėlęs, nusinešdamas ir mus
Žinau, kas buvo, to jau niekada nebus
Žiūriu į nuotrauką, kurią man palikai
Tu nepamiršk manęs,– atrodo, vėl sakai
Tik akys tokios liūdnos liūdnos, nors ir šypsena veide
Kaip vėl norėčiau aš išvysti gyvą ją
Aš vėl girdžiu žodžius, kuriuos tu man sakei
Kai švelniai, bet tvirtai už rankų man laikei
Menu, kaip ašaros ištryško taip staiga tau iš akių
Tarei: atleisk, aš nežinau, kodėl verkiu
Galbūt lig šiolei aš tave tebemyliu
Nors ir nėra tavęs šalia, bet aš galiu
Pakelti taurę už draugystę, už praėjusias dienas
Už mus abu ir už akimirkas geras
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 24)
