Soliaris (Dangus 2) - Noriu išskrist

Jei pakeisčiau pasaulį,
Daryčiau jį tokį,
Kad nebūtų tavęs.
Kad nebūtų jausmų ir apgaulės,
Meilės, kuri nebūtina.
Bet likimo nepakeisi,
Neapgausi ir savęs.
Noriu, noriu....

Kartais išdrįst vėju pavirst, tyliai išskrist.
Iš skausmo išbrist, kartais išdrįst,
Tyliai išskrist... (Tolyn....)
O meilė lėtai, gęsta žinai,
Tu ją praradai....
Nes aš noriu išskrist, dabar jau rimtai...
Viso gero tariu,
Išeinu, palieku ir nuo šiol aš galėsiu gyvent...
Aš galėsiu įkvėpt ir galiu vėl viską iš naujo pradėt.
Ir likimą aš pakeisiu ir pabėgsiu nuo savęs...
Noriu... Noriu...

Kartais išdrįst vėju pavirst, tyliai išskrist.
Iš skausmo išbrist, kartais išdrįst,
Tyliai išskrist... (Tolyn....)
O meilė lėtai, gęsta žinai,
Tu ją praradai....
Nes aš noriu išskrist, dabar jau rimtai...

Ar tu galėtum atsidurt mano vietoj?
Ar tu norėtum mano pėdom praeit?
Ar tu galėtum niekada nemylėti?
Bet aš negaliu... Aš negaliu!

Kartais išdrįst vėju pavirst, tyliai išskrist.
Iš skausmo išbrist, kartais išdrįst,
Tyliai išskrist... (Tolyn....)
O meilė lėtai, gęsta žinai,
Tu ją praradai....
Nes aš noriu išskrist... (Noriu išskrist...)

Kartais išdrįst vėju pavirst, tyliai išskrist.
Iš skausmo išbrist, kartais išdrįst,
Tyliai išskrist... (Tolyn....)
O meilė lėtai, gęsta žinai,
Tu ją praradai....
Nes aš noriu išskrist, dabar jau rimtai...