Klausyk įdėmiai
Nes tai ne mano vieno dėmės...
Mano pasaulyje tau nėra vietos
Čia mano pamiršti keliai ir juose nėra gėdos
Mano vertybėse nerasi laimės sau
Kaip ir aš be jų neradau
Ne viskas visada taip lengva kaip kartais atrodo
Ir man kartais būna žopa
Atrodo, nėra kur, sienos, kampai
Sąžinė vis rėkia: ko norėjai?? Blet, kuo dabar tapai??
Atsimenu mokyklos seną kiemą, draugus
Vieni sėdo, prasigėrė, kiti tarpusavy įsistatė ragus
Tėvai tikėjosi, aš tikėjau neveltui
Bet plaukiau mojuodamas kitam krantui
Razborai, narkata, vyrai, tipo krūta
Skorpas pasakytų, kur jum eit, jis matė visą šitą šūdą
Jis buvo, jis yra, bet kitaip
Netikiu jau, kuo tikėjau visąlaik
Atleisk, žinau, kartais durnas, ant emocijos per žostkas
Tai randai praeities, kai kelią rodė soskės, fanarai, nulūžę krumpliai
Tavęs laukia narai
Verkia visi, kad ir kokie būtų dielavarai
Pilnom akim
Likime, pašok dar kartą su manim
Kiekvienam savo kelias duotas
Lygus ar kalvotas
Eini laisvai ir šoka nuo stogo protas
Ką tu matai, jauti, sapnuoji
Tai tavo sapnai
Ir tu renkiesi, su kuo dalintis, broli
Kada viltis gyvenimą lyg pelkėj skandina
Ir tik vienintelę paguodą randi heroine
Paskui vagystės, zona, prakeiktas etapas
Spalva juoda raudona, užburtas ratas
Mačiau, kaip stipriausiems nuo vienatvės stogą rauna
Neatsigauna ir tik laiškai artimų ramina
Svajoja, laukia, mol išeisiu, gal bus kitaip
Bet didžiausias ablomas, kad tai tik saldūs sapnai
Likime, pašok dar kartą su manim
Man reik adrenalino, kad pažadint mano sielą
Kaip gera mylėti, kada jauti tikrai
Kaip gera jaust, kad širdyje kažkas yra
Mano pasaulyje tau nėra vietos
Čia mano pamiršti keliai ir juose nėra gėdos
Mano vertybėse nerasi laimės sau
Kaip ir aš be jų neradau
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 66)
