Susidainuokim mes trys sesulės

Susidainuokim mes trys sesulės,
Kol jaunos, kol gražios, kol pas motulę.

Ba kai pateksim šelmiui berneliui,
Ne tokias daineles tada dainuosim.

Reiks vėlai gulti ir anksti kelti,
Svetima šeimyna reiks pamigdyti.

Nei vėjas pučia, girelė ūžia,
Dar mano mergelė miegelio nori.

— Prigulk, mergele, nors valandėlę
Iš vargų, iš bėdų, iš rūpestėlių.

— Nors aš prigulsiu, bet neužmigsiu:
Rūpi man bernelis, ką kelionėlėj.

Parjoj bernelis iš Vilniaus miesto,
Parnešė mergelei daug dovanėlių.

Daug dovanėlių — rūtelių sėklų,
Pasėki, mergele, po stiklo langu.

Petnyčion sėjo, subaton dygo,
Nedėlios rytelį jau pranešiojau.

Oi, ir užširdo šelmis bernelis,
Paėmė dalgelę, ėjo į darželį.

Kirto rūtelę iš pačių šaknių,
Raudoną leliją, tik viršūnėlę.