Dblz - Be nieko

(Dblz, Gabi ir Henkis)

Be nieko nebus geriau
Kur tuščia, nebus lengviau
Negalėsi to pasakyt
Aš tai žinau, aš gyvenu...


Kur dingsta laikas, nebetekęs savo būvio?
Kur skrenda paukštis, kai pasimeta nuo savo būrio?
Būna, kai jaučia motina, kad jos sūnus pražuvo...
Kur skausmo ribos, kai prisimeni, kas buvo?

Dabar eini ne savo žingsniais į pasaulį, kurio nenori...
Eini išsekęs, nes nebeneša jau kojos.
Sustot nedrįsti, nes išsekęs nebeatsistoji,
O taip nenori ten keliaut, kur tu tik egzistuoji!

Apleidžia jėgos, o tavo draugas – pasaulio pilkos sienos
Vienas pavargau kalbėti vėjui
Vienas pavargau tesėti tai, ką pažadėjau,
Dalinti tai, ko net pats neturėjau,

Matyt aklam ir net klausyt ko negirdėjau,
Nežinojau kas čia tikra...
Bet aš juk stengiaus,
Tačiau vis tiek išsižadėjau...
Tačiau vis tiek išsižadėjau...

Eini rankas nuleidęs, nes pasaulis tapo priešas.
Kasryt pabudęs vėl jame bandai surasti vietos.
Dangus vėl apsiniaukia ir pasiverčia į plieno grabą
Ir jis atrėžia gabalą stiprybės,
Tik jau nebe mano.

Neliko man nei puses kelio gero!
Likimas jį užgriovė ir kruopščiai išmatavo...
Aš stengiuos užsimerkt, kad ir vėl išvysčiau galą,
Užsidėčiau tamsią skraistę ant akių,
Bet neturiu net savo!

Be nieko nebus geriau
Kur tuščia, nebus lengviau
Negalėsi to pasakyt
Aš tai žinau, aš gyvenu...


Turbūt dar kartais aš nesuvokiu, ką aš mąstau ir ką galvoju..
Nebežinau ar gyvenu, ar tik kvėpuoju...
Ar aš visiem gerietis?
O gal su jais kovoju?
Juk viskas prasidėjo, kai buvau dar mažas vaikas...

Pro šalį lenke laikas su šypsena ironiška
Ir įdeda į mano naštą švino gabalą didžiulį.
Verki, bet nedejuoji... Sunku ir vos negriūni...
Tada jau pradedi suprast, kad tai Nežmoniška!

Na bet aš juk nėriau į gyvenimą...atsimušiau į dugną!
Mane paguodė mintis.. Nes taip juk būna!
Aš kvėpavau blogiu, jis draskė mano plaučius...
Arba aš kvailas, arba tikrai nesuprantu...

Žingsnis po žingsnio einu keliu,
Kuris buvo tuščias ir baisiai negražus.
Aš rankiojau viltis ir niekus...
Nebeturiu! Juos palikau gyventi vienus!


Lyg paukštis be sparnų
Lyg jūra be žuvų
Jei liūdėsi, bus dar sunkiau
Aš tai žinau, aš gyvenu...

Viskas griūva, tu žiūri
Nemato to kiti
Tau skauda, bet tyli
Aš tai žinau, aš gyvenu...

Be nieko nebus geriau
Kur tuščia, nebus lengviau
Negalėsi to pasakyt
Aš tai žinau, aš gyvenu...