Aš menu tylias naktis tavo kambary,
O dabar beliko man sutema žiauri.
Tavo žodžiai manyje virpa kaip lietaus lašai,
Audroje naktų pasakyk, ar tu viską pamiršai?
Ar prisimeni tylias
Vasaros naktis,
Mėlynas akis?
Prisiminki tu mane
Rudenio sapne,
Ryto tyloje.
Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.
Ne, nereikia, nekalbėk, nieko nesakyk.
Vėjo gūsis lūpų tavų pas mane atskris.
Ilgesys keistų garsų tyliai skamba manyje.
Nežinau, kodėl jie atgyja vėl mano širdyje.
Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.
Ar prisimeni tylias
Vasaros naktis,
Mėlynas akis?
Prisiminki tu mane
Rudenio sapne,
Ryto tyloje.
Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 131)
