Viename miestelyje, sodininkas toks gyveno,
Prižiūrėjo jis gėles, mažame sodely savo.
O tame pačiam ieste – mergaičiukė reto grožio,
Išdydi kaip lelija, ir tyra kaip lauko rožė.
Panele, Panele, Panele, Panele rože,
Kas davė, Kas davė, Kas davė tau tokį grožį?
Panele, Panele, Panele, Panele tu man parodyk,
Kaip reikia gyvent, kaip reikia žydėt,
Savo grožio nebarstyt, žiedelius iškelt,
Karštai mylėt, oi, panelia, lialia, rože, panelyt...
Sodininką ne juokais,
Pavergė mergaitės grožis,
Dovanojo jis glėbiais,
Tulpes, lelijas ir rožes.
O gražuolė mergina,
Už gėles šiltai dėkojo.
Bet žiedelį ji kitam,
Ėmė ir padovanojo.
Panele, Panele, Panele, Panele rože,
Kas davė, Kas davė, Kas davė tau tokį grožį?
Panele, Panele, Panele, Panele tu man parodyk,
Kaip reikia gyvent, kaip reikia žydėt,
Savo grožio nebarstyt, žiedelius iškelt,
Karštai mylėt, oi, panelia, lialia, rože, panelyt...
Kai iš naujo vėl mieste,
Visos gėlės sužydėjo,
Skynė sodininkas jas,
Išdalino ir išėjo.
Sako kad kažkur toli,
Dar klajoja jaunas vyras,
O jo mylinčioj širdy,
Raudonoji rožė žydi.
Panele, Panele, Panele, Panele rože,
Kas davė, Kas davė, Kas davė tau tokį grožį?
Panele, Panele, Panele, Panele tu man parodyk,
Kaip reikia gyvent, kaip reikia žydėt,
Savo grožio nebarstyt, žiedelius iškelt,
Karštai mylėt, oi, panelia, lialia, rože, panelyt... (2 k.)
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 37)
