Paulius Stalionis - Vakarai ilgi

Jos suknelė žydra dangum,
Jos bateliai žiedais margi,
Kvepia ji pievom ir medum,
Nežabota, neatsargi.

Ją palydi visi žvilgsniu,
Jai pavydi rudos odos,
Antilopės žvilgsniu, garbanotais plaukais
Nekaltybės žieduos.

O vakarai ilgi,
Čia muzika tranki,
Visai neatpažįstama,
Nuo bučinių degi.

O vakarai ilgi,
Juokiesi ir verki,
Eini tenai, kur klystama,
Randi ir netenki.


Jos suknelė žydra dangum,
Jos bateliai žiedais margi.
Savo lūpų karštu lietum
Blaivų protą surakini.

Jai nereikia ryškių dažų,
Širdį smeigia akių spalva,
Nuo miglotų kerų ir gyvatės liemens
Susisuko galva.

O vakarai ilgi,
Čia muzika tranki,
Visai neatpažįstama,
Nuo bučinių degi.

O vakarai ilgi,
Juokiesi ir verki,
Eini tenai, kur klystama,
Randi ir netenki.


Jos suknelė žydra dangum,
Jos bateliai žiedais margi,
Apgaulingu akių vidum
Į audringas aistras leki.

Ji nemoka ištarti „ne“,
Ji nekalbina širdimi,
Maskaradų dugne savo grožio spalvas
Tu visiems dalini.


O vakarai ilgi,
Čia muzika tranki,
Visai neatpažįstama,
Nuo bučinių degi.

O vakarai ilgi,
Juokiesi ir verki,
Eini tenai, kur klystama,
Randi ir netenki.