Melodija, kurios ieškojau vėjy,
ir negirdėjau, kaip many aidėjo
sunkus ir greitas juodo kraujo ritmas -
neatpažintas veiksmo logaritmas.
Melodija, kurios ieškojau vėjy,
bet keitėsi dievai ir sutvėrėjai
ir virto bokštai kaip žaislai į jūrą,
kur degė baltos optimistų burės.
Melodija, kurios ieškojau vėjy,
ar tu esi, ar aš tave girdėjau?
Ar tu mane, ar aš tave sudėjau,
melodija, kurios ieškojau vėjy?
Melodija, kurios ieškojau vėjy,
kaip išminties, kuria nebetikėjau,
bet išgirdau, kaip ūžia senas miškas
ir keliasi dangus, baltai pablyškęs.
Melodija, kurios ieškojau vėjy,
keliu kaip senas piligrimas ėjo
per karą, marą ir ugnies žaidimą –
viena kaip Dievas, aiški kaip likimas.
Melodija, kurios ieškojau vėjy,
ar tu esi, ar aš tave girdėjau?
Ar tu mane, ar aš tave sudėjau,
melodija, kurios ieškojau vėjy?
(x2)
***
Teksto autorė:
Elena Mezginaitė (1982)
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 102)
