Gana jum, broliukai, per naktis ulioti

Gana jum, broliukai,
Per naktis ulioti:
Reikia jum, broliukai,
Vieškelin išjoti.

Išveda žirgelį
Iš aukštos stainelės.
Veš mūsų broliukus
Toli ant vainelės.

Išveda žirgelį
Baltą kaip jurginą,
Veš mūsų broliukus,
Kur niekas nežino.

Veža tėvas sūnų
Šaly pasodinęs.
Verkia motinėlė
Sūnų apkabinus.

Neverk, motinėle,
Neliek ašarėlių:
Maž ir da sugrįšiu
Kitam rudenėly.

O jei nesugrįšiu,
Raštelį rašysiu
Baltam popierėly
Meilingais žodeliais.

Sudieu motinėlei,
Tikram tėvužėliui,
Sudieu ir broliukam,
Visom sesutėlėm.

Sudieu girelei,
Pilkai gegutėlei,
Kuri man kukavo
Per šią vasarėlę.

Sudieu ir darželiui,
Žaliosiom rūtelėm,
Kurios man žaliavo
Per šią vasarėlę.

Sudieu laukeliam,
Baltiem akmenėliam,
Jūs man palydėkit
Toliman kraštelin.

Dabar jau sakysiu
Sudieu panytėlei,
Maž ir paskalbėsme
Nors per gromatėlę.

Sudieu, panytėle,
Aš tamstą bučiuoju:
Nebegreit sugrįšiu,
Toli išvažiuoju.

Nors per meilės žodžius
Atleisiu raštelį,
Ką gi mes kalbėjom
Nuo jaunų dienelių?

Ar aš Vilniuj būsiu,
Ar Ciplize stosiu,
Šiandien tau, panele,
Adreso neduosiu.