Oi, kieno tai martelė

Oi, kieno tai martelė,
Didi darbininkė, —
Dveji treji meteliai,
Kaip drobelę audė.

Nytavoje vytelės,
Vilniuj pakojėlės,
Šiaudavoj šaudyklėlė,
O Rygoj skietelis.

Suverpė linelius
Nei storai, nei plonai;
Išaudė drobelę
Nei retai, nei tankiai.

Ežere pavelgė,
Ežeras išdžiūvo;
Ant tvoros pakorė,
Vėjas nesiūbavo.

Pakorė ant žardo,
Žardelis sulūžo;
Pakorė ant tvoros,
Saulelė nekaito.

Saulelė nekaito,
Drobė nebaltavo;
Paklojo ant pievos,
Tenai nesbaltavo.

Paklojo ant pievos,
Tenai nesbaltavo;
Žolele apžėlė,
Tenai nesbaltavo.

Varlės šokinėjo,
Kojas sukinėjo,
Oi liūli, oi liūli,
Kojas sukinėjo.

Šešurą apsupo,
Šešuras suklupo,
Oi liūli, oi liūli,
Šešuras suklupo.

Anytą aprengė,
Anyta susrangė,
Oi liūli, oi liūli,
Anyta susrangė.